- klaikuma
- klaikumà sm. (3b) DŽ 1. klaiki vieta: Dykumose – tuščiausia klaikuma rš. 2. klaikus laikas: Atėjo naktis, ir nieko daugiau jam nebeliko, kaip tokioj klaikumoj pasiieškoti guolio rš. 3. žr. klaikumas: Mane apėmė klaikuma rš. Anei susisuka galva. Ji taip staigiai pasinėrė klaikumoj ir norėtų bėgti bėgti I.Simon.
Dictionary of the Lithuanian Language.